Kronika

2024 m. liepos 14-17 dienomis beveik tris dešimtys Telšių vyskupijos kunigų dalyvavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vykusiose rekolekcijose. Rekolekcijas vedė salezietis kun. Massimo Bianco SDB. Jo pasirinkta tema „Nepasiduodu! Drąsos kelias su pranašu Eliju“. Rekolekcijų dienos sutapo su pačiomis karščiausiomis vasaros dienomis, todėl rekolektantai galėjo savo kūnu pajusti Šventosios Žemės klimatą.

Rekolekcijų metų prisiminėme pranašo Elijo gyvenimo kelią, jo uolumą vykdyti Dievo valią ir jo aplinkos priešiškumą. „Skaitydami Elijo istoriją suvokiame, kaip pranašas išgyveno patį atsako į savo poreikius procesą iki pat savo gyvenimo išsipildymo. Elijas susiduria su badu, jaučia grėsmę ir pavojų, ieško prieglobsčio oloje, susiduria su vienatve, atstūmimu ir baime, kad jį apleis net jo paties žmonės. Jis net ieškos mirties jausdamasis netinkamas savo situacijos akivaizdoje. Nepaisant to, dėl savo dvasinės kelionės ir Dievo malonės jis sugebės rasti jėgų ir energijos, kad užbaigtų savo gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų, kaip ir Elijas, esame kviečiami suvokti savo poreikius ir troškimus. Gyvenimas mus neabejotinai supriešina su kliūtimis, sunkumais ir nusivylimais, tačiau neturime pasiduoti! Maitiname save ir grįžtame į kelią. Mūsų viduje slypi grožis, kuris visada nusipelno būti papasakotas. Susidūrę su pranašu galime pamatyti, kur esame savo augimo kelyje, kad pakiltume ir įgyvendintume savo gyvenimą“, - kalbėjo kun. Massimo.

Apmąstymų metu kunigai savęs klausė: Ar Elijas kalba šiandien? Ar esame pasirengę su pasitikėjimu laukti Viešpaties dovanų? Ar ieškome saugumo ir norime nusipirkti Dievo palankumą? Kokiais būdais Dievas apsireiškia mano gyvenime? Kaip reaguoju pralaimėjimo akivaizdoje? Ar esame pasirengę sutikti Dievą ten, kur jo nesitikime? Ar ir toliau Jo ieškome vadovaudamiesi įpročiais ir ankstesne patirtimi?

Gyvename amžiuje, kai dirbtinis intelektas sprendžia mūsų problemas ir greitai reaguoja į mūsų užklausas, taip gerokai supaprastindamas mūsų gyvenimą. Todėl viskas, kas reikalauja gilumo, numatymo ir įžvalgumo, tampa svetima mūsų laikmečiui. Galbūt todėl Dievas taip pat išėjo „iš mados“. Gėris nekelia triukšmo ir nėra pastebimas, kviečiai auga kartu su raugėmis, turime laukti, kol pradėsime pjauti. Tai, kas vyksta istorijoje, mums dažnai atrodo nereikšminga ir nuvilia, tačiau per tai išryškėja mūsų nuovargis žvelgti giliai. Marijos giesmėje Magnificat yra posakių, kurie mus provokuoja ir net erzina. Juk Marija mato, kad galingieji nuverčiami nuo sostų, kad nuolankieji iškeliami, kad turtingieji siunčiami atgal tuščiomis rankomis. Istorija, regis, vyksta ne taip. Tačiau Marijos žvilgsnis nėra paviršutiniškas: ją maitina Dievo žodis, Dievo stilius jai pažįstamas, ji išmoko žvelgti į dalykus iš Dievo pozicijų. Todėl ji gali suvokti tai, kas paviršutiniškai atrodo kitaip.

Maldos ir bendrystės vieni su kitais praleistos dienos atgaivino kunigų širdis ir protus, kad savo kelyje pranašo Elijo pavyzdžiu nenustotume vilties ir pasitikėjimo Dievo vedimu.

Telšių vyskupijos kurijos informacija