Kronika
Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų karuselei vis labiau įsibėgėjant, vis gausesnėms piligrimų grupėms renkantis į Šventovę prie malonėmis garsėjančio Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo, taip pat keliaujant per Kryžiaus Kelio Kalnus ieškoti atsakymų į svarbiausius savo gyvenimo klausimus, liepos 4 d., ketvirtadienį, Žemaitiją aplankė visiems puikiai pažįstamas Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Svečias savo piligrimystę pradėjo nuo keleto trumpų pamąstymų į Žemaičių Kalvarijos kultūros namų salę sugužėjusiems Telšių vyskupijos parapijų katechetams bei tikybos mokytojams, kuriems iš esmės ir buvo skirta šį maldų už švietimo darbuotojus, mokslo bei tikėjimo šviesa besidalinančius žmones diena. Arkivyskupas katechetus ir tikybos mokytojus pavadino jau kultine tampančia fraze – „jungtinėmis pajėgomis“, nešančiomis Dievo šviesą pasauliui.
Anot metropolito, pagrindinis katechezės tikslas randamas Jėzaus siuntime: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones <...>“. Jis atkreipė dėmesį, kad žodis „padarykite“ yra pats svarbiausias šiame siuntime, padiktuojantis tris darymo būdus: visų pirma žmones esą patraukia pavyzdys, pats darančiojo asmuo, kurio žodžiai negali skirtis nuo jo veiksmų, antraip Evangelijos skelbimas nebus autentiškas. „Šiandien atrodo, kad pats žmogus, perteikiantis informaciją, yra didesnė ir galingesnė žinia už pačios informacijos turinį“, – konstatavo arkivyskupas K. Kėvalas, pridurdamas, jog tas, kuris moko, privalo tuo gyventi.
Antrasis būdas – mokytojo mokymas turi būti pažymėtas asmeniniu gilaus išmąstymo ir atradimo džiaugsmo bruožu. „Aš pats sau anksčiau ar vėliau esu uždavęs tuos klausimus, kuriuos perduodu savo auditorijai. Asmeninis atsakymo džiaugsmas, gal kartais net iškentėtas, išlauktas, bet spindintis toje informacijoje, kurią noriu perduoti, negali palikti klausytojo abejingo“, – įtaigiai kalbėjo ganytojas.
Galiausiai trečiasis būdas – asmeninė mokytojo susitikimo su Kristumi patirtis. Tas, kuris ją turi, esą nejučia ja dalinasi, ir toks mokytojas jau skelbia Evangeliją net ir be žodžių. Tai tarytum saulėje pabuvojęs žmogus – plika akimi matyti, kad jis yra įdegęs.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Atlaidų šeimininkas Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pajuokavo, jog kaip tik prieš kurį laiką teko pasirašinėti ir antspauduoti Kanoninius siuntimus dėstantiesiems tikybą mokyklose – siuntimų buvo tokia šūsnis, kad net ranka pavargo ir teko daryti pertrauką, dėl to ganytojas dar ilgai prisiminsiąs iš tikrųjų siuntęs daugybę žmonių dalintis Gerąja Naujiena su jaunąja karta. Vyskupas taip pat padėkojo katechetams, ruošusiems Telšių vyskupijos jaunuolius Sutvirtinimo sakramentui, kurį šiemet, pradedant gegužės 1 d. ir baigiant Joninių iškilme, keliaudamas per vyskupijos parapijas jis suteikė maždaug 2800 žmonių.
Pagrindinėms vidurdienio Šv. Mišių liturgijai taip pat vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas. Į jas be jau minėtų katechetų ir tikybos mokytojų suplūdo gausus būrys kitų sričių ugdytojų bei atsakingas pareigas užimančių žmonių, tarp kurių buvo galima išvysti Lietuvos Respublikos seimo narius Mindaugą Skritulską ir Dainių Kepenį, Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorių doc. dr. Benediktą Petrauską, šio universiteto studijų prorektorę doc. dr. Aidą Norvilienę, universiteto kapelioną kun. dr. Andrių Vaitkevičių, Palangos miesto savivaldybės merą Šarūną Vaitkų, Kretingos rajono savivaldybės vicemeres Vaidą Jakumienę ir Viliją Venckutę – Palaitienę ir daugelį kitų.
Šv. Mišių įžangoje sveikindamas susirinkusiuosius, Telšių vyskupas A. Jurevičius padėkojo Palangos dekanato dvasininkams, savo įvairiomis tarnystėmis padidinantiems Dievo malonių srovę kiekvienam atvykusiajam ir pašmaiškštavo, jog Palangos paplūdimiai greičiausiai šiandien ištuštėjo – tačiau ne dėl nepalankaus oro, bet dėl skaitlingo Palangos dekanato tikinčiųjų dalyvavimo atlaiduose.
Ganytojas priminė, kad popiežiaus Pranciškaus paskelbti Maldos metai reiškia, kad žmogus be Dievo, be maldos, be idealų yra tarytum paukštis su vienu sparnu, trypčiojantis po žemę ir nepajėgiantis pakilti, idant pamatytų didesnes galimybes ir aukštesnę gyvenimo žemėje prasmę.
Homilijoje arkivyskupas K. Kėvalas prisiminė, kaip jam, dar studijuojančiam Kauno kunigų seminarijos trečiajame kurse, teko dėstyti tikybos pamokas vienoje Kauno mokykloje, nes tuo metu esą labai trūkę šios srities pedagogų. Manydamas, kad turi pakankamai kompetencijos, tuometinis seminaristas tikėjosi, kad mokiniai bus pažangūs, klusnūs, žingeidūs, lengvai įsisavinantys dieviškąsias paslaptis. Deja, nutiko priešingai – mokiniai buvo mokiniai tikrąja šio žodžio prasme, kurių vienintelis ir svarbiausias tikslas – kad pamokos kuo greičiau pasibaigtų. Jie provokavo jauną mokytoją klausimais, į kuriuos nebuvo atsakymų – prasidėjo pedagoginiai iššūkiai, nes tik kalbėjimas su gera žinia – dar ne viskas: pasirodė, jog reikalinga ir širdis, ir įgūdžiai, ir net sumanumas, kokiu būdu kreiptis, kad jauna širdis atsivertų.
Tokią savo pedagoginę patirtį, anot arkivyskupo, jis tegalėjo apibūdinti vienu trumpu sakiniu, tinkančiu nebent epitafijai: „Jis stengėsi“. Tai reiškė, kad šis projektas nepavyko.
Ir vis dėlto, praėjus penkiolikai metų, teigdamas Sutvirtinimo sakramentą vienoje Kauno miesto parapijų, arkivyskupas K. Kėvalas sutiko buvusį savo mokinį, dabar jau sukūrusį gražią katalikišką šeimą, kuri lanko bažnyčią ir naudojasi sakramentais. Tai buvo tarsi medus ant širdies, kuri visus tuos penkiolika metų nešiojo žaizdą, kad pedagoginės pastangos buvusios bevaisės. „Taigi, nežiūrint, kaip mums sekasi, kokie sunkumai ir negandos ištinka, mes turime eiti į priekį ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nepasiduoti, net jei iš pirmo žvilgsnio rezultatai atrodo apgailėtini“, – reziumavo pamokslininkas.
Tokios žinios padrąsinti, pasibaigus Eucharistijos šventimui, pedagogai ir kiti piligrimai patraukė į Kryžiaus Kelio Kalnus patirti ne saulės nugairinto kūno įdegį, bet dievišką sielos įdegį, kuris negrasina susargdinti Melanoma, bet atvirkščiai – yra Bažnyčios užpatentuotas vaistas nuo gyvenimo prasmės nejautimo ir abejonių, kad Dievui žmogaus gyvenime yra kažkas neįmanomo.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. J. Mankausko ir kan. H. Šneideraičio
