Kronika
Liepos 1-osios dienos vakare iškilmingomis Šv. Mišiomis, kurias celebravo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos Bazilikos koleginės kapitulos nariai bei kiti dvasininkai, prasidėjo didieji 2024 metų Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Šventovė buvo pripildyta ne tik piligrimais, atvykusiais iš įvairių Žemaitijos bei Lietuvos vietovių, bet ir „Marijos legiono“ nariais, sugužėjusiais iš Panų Kalno, kur popietiniu metu tradiciškai taip pat buvo aukotos Šv. Mišios, o joms vadovavo kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
Kaip žinia, šie metai popiežiaus Pranciškaus yra paskelbti maldos metais, kaip pasiruošimas kitąmet vyksiančiam Krikščionybės jubiliejui, todėl Telšių vyskupas Šv. Mišių įžangoje citavo šv. Joną Mariją Vianėjų, kuris maldą sulygino su lietumi: „Tręškite žemę kiek norite – jeigu nebus lietaus, jūsų triūsas bus veltui“.
Ganytojas tikintiesiems taip pat priminė, kad 2024 m. liepos 1 dieną sukanka lygiai 90 metų nuo Lietuvos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai. „Lietuvos Eucharistinio kongreso metu 1934 m. liepos 1 dieną Lietuva buvo paaukota Švč. Jėzaus Širdžiai. Tuomet pal. Teofilius Matulionis rašė, kad nuo šiol Lietuva galės būti vadinama ne tik Marijos žeme, bet ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tauta“, – sakė vyskupas A. Jurevičius.
Šiemet Atlaidai tapo dar kilnesni, puošnesni ir turtingesni, kadangi Šv. Mišių pradžioje buvo pašventinta vyskupo rūpesčių sukurta ir pagaminta speciali Žemaičių Kalvarijos Bazilikos vėliava, o prieš aukojimą – įspūdingo grožio bei dydžio Šv. Mišių Taurė ir Patena, kuriuose duona ir vynas virsta Kristaus Kūnu ir Krauju.
Tiek liturginius indus, tiek vėliavą fundavo Bazilikos koleginės kapitulos nariai, kurie prisidėjo ir prie vėliavos kūrybinio proceso, praturtindami jį patarimais bei įžvalgomis.
1988 m. šv. popiežius Jonas Paulius II suteikė Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai mažosios bazilikos titulą. Pastaraisiais metais buvo intensyviai diskutuojama dėl bazilikos heraldikos. Ją kūrė italų grafikos dizaineris Enzo Parrino ir Valdovų rūmuose Vilniuje dirbantis Mindaugas Egidijus Puidokas.
Žemaičių Kalvarijos bazilikos herbą sudaro skydas, kuriame pavaizduota Švč. Mergelės Marija su Kūdikiu. Apačioje pavaizduota kalva bei upelis. Tai aliuzija į Žemaičių Kalvarijos kalnus, tarp kurių vinguriuoja Varduvos upelis. Skydo abiejose pusėse yra Kristaus kankinimo ženklai – ietis ir ant lazdos pamauta kempinė. Antrame skydo plane sukryžiuoti du – aukso bei sidabro spalvos – raktai, primenantys ryšį su popiežiumi, kuris suteikė mažosios bazilikos titulą. Skydas iš viršaus yra pridengtas lietsargiu (lot. conopeum), kuris yra istorinė popiežiaus aprangos ir insignijų dalis, sudaranti šešėlį. Herbo apačioje yra mažosios bazilikos šūkis: „Misericordia eius a progenie in progenies – Jo gailestingumas iš kartos į kartą“ (plg. Lk 1,50). Šūkis, paimtas iš Mergelės Marijos Magnificat giesmės, išreiškia ne tik Dievo gailestingumą, bet ir Dievo maloningumo liudijimą, perduodamą šeimose iš kartos į kartą. Tai ypač ryšku Žemaičių Kalvarijoje, kur jau beveik keturis šimtmečius nenutrūkusi Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo apmąstymo tradicija tėvų yra perduodama vaikams ir anūkams. Telšių vyskupas, šventindamas vėliavą, ir pakvietė dar aktyviau iš kartos į kartą perduoti jaunajai kartai nuostabius Dievo darbus.
Homilijoje Telšių vyskupo generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius pabrėžė, kad tobuliausias Jėzaus mokinys yra Jo Motina Marija, kuri, anot Šventojo Rašto, dėmėjosi visus dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Pasak pamokslininko, Jėzus kartais pasitraukia į antrą planą, kad mes atsidurtume pirmajame ir su Jo pagalba bei Švč. Mergelės Marijos kantrybe pasitikėti Juo sugebėtume įveikti visus gyvenimo išbandymus ir praeiti Kryžiaus kelią, vedantį į Prisikėlimą.
Žemaičių Kalvarijos Didieji atlaidai – puiki proga ir dar puikesnė vieta surasti visus atsakymus į konkrečius mūsų gyvenimo prasmės klausimus.
Pasinaudokime ja, nes Jo gailestingumas ir maloningumas eina iš kartos į kartą!
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Jurgio Mankausko
