Kronika

2023 m. liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje Telšių vyskupijos diakonas Arūnas Raudonius kartu su br. Gediminu Numgaudžiu OFM lankėsi Ukrainoje. Pateikiame diak. Arūno pasakojimą:

„Važiavome šešiese. Kartu namo važiavo keturios misionierės iš Ukrainos Krikščioniškos Pagalbos Tarnybos.

Vykome į Lvovą. Ten br. Gediminas liko visai savaitei tarnauti krikščioniškose rekolekcijose, o man teko malonė nuvežti misionieres į Kijevą ir ten prisijungti prie krikščioniškos pagalbos tarnybos.

Tarnybos tikslas - labdara ir sužeistų karių dvasinis palydėjimas. Lankydavome karius ligoninėse. Tarnyba ekumeninė, puikiai koordinuojama, turinti savo koordinacinį centrą.

Įvairių krikščioniškų konfesijų savanoriai suskirstomi komandomis ir Jiems priskiriama kažkuri Kijevo ligoninė ar keli jos aukštai. Tad eidami savanoriai žino, kur ir pas ką jie eina. Susitikinėja su kariais tol, kol juos išrašys iš ligoninės namo, reabilitacijon ar...

Šeštadienio vakare buvo suorganizuotas Padėkos vakaras kariams, kurie norėjo ir galėjo jame dalyvauti. Suvežėme juos į didžiulę salę (buvusi Dovženkos kinostudija). Ten vyko sveikinimai, koncertas, vėliau - pica, limonadas, bendrystė - žodžiu agapė. Po renginio grąžinome karius atgal į jų gydymo įstaigas. Kapelionų tarnyba viską puikiai ir tiksliai suorganizavo. Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie šios misijos ir savo akimis pamatyti, kaip tai vyksta. Ten sutikau naujų draugų, kurie laukia atvažiuojant „bet kada“ (jų žodžiais tariant).

Nors nelengva matyti 18/20+ jaunuolius sužeistus skeveldromis, lūžusiais kaulais ar nutrauktomis galūnėm, tačiau, ačiū Dievui, jie gyvi!

Teko ir po Kijevą pasivaikščioti. Ukrainiečiai moka saugoti savo atmintį. Nuotraukomis ir šaligatvio trinkelėmis sudėlioti atminties keliai Dangiškajai šimtinei, t.y. žmonėms, kuriuos per Maidano sukilimą sušaudė spec. tarnybų snaiperiai. O dabar? - Dabar žuvusiems vykstančiame kare improvizuotai padaryta Raudų Siena. Tai Michailoskij vienuolyno šventoriaus siena. Visa dešinė jos pusė (kairė daug trumpesnė) nukabinta žuvusiųjų nuotraukomis. Einant pro šalį drebėjo ir širdis, ir kojos. Panašiai ir kapinėse, kurias man parodė viena iš misijos savanorių - kapinės „žydi“ Ukrainos vėliavomis. Taip pagerbiami žuvę kariai.

Grįžtant su br. Gediminu dar užsukome į misiją Karpatuose. Ten savanoriauja misionierė Greta iš Pakutuvėnų bendruomenės. Misiją galima būtų pavadinti šeimyniniais vaikų namais. Pora, globojanti vaikus, buvo įsikūrusi Mariupolyje. Iš ten teko bėgti. Dabar ten miestas - vaiduoklis. Tikinčių žmonių ir vietinės valdžios pagalba bei krikščioniškų fondų dėka jiems pavyko pasistatyti modulinių namelių kompleksą. Dabar ten gyvena apie 30 vaikų ir juos prižiūrintys savanoriai: ukrainiečiai, ispanas, italė ir lietuvaitė. Jie vis dar kuriasi. Darbo daug, o norinčių ten prisiglausti taip pat daugėja. Ne visi pabėgę iš karo zonos bėga užsienin. Nemažai lieka Ukrainoje ir svajoja, kada galės grįžti į savo gyvenvietes, nors dažnu atveju jos likusios tik žemėlapiuose.

Karpatuose apsilankėme ir pas vietos vyskupą. Maloniai priėmė, papasakojo kaip ruošiasi darbui po karo. Jau dabar ruošiamos užtarimo maldos grupės dvasiniam palydėjimui. Kasdien vis daugėja ne tik žuvusių, bet ir sužeistų... O sužeistas ne tik kūnas...

Kelionę pavadinčiau pažintine - žvalgybine su galimybe pasitarnauti, bent jau vairuotoju. Tiesiog norėjau pamatyti ar galėčiau būti kuo nors naudingas savo gebėjimais, žiniomis ar galėčiau pasitarnauti kaip diakonas...

Esu dėkingas parapijai, maldos grupelei kurie laimino ir meldėsi. Vysk. Algirdui už maldą ir laiminimą. Tikiu, kad ateina metas, kada vyskupijos ir parapijos siųs misionierius ir tai bus viena iš parapijos tarnysčių - tapti gerąją naujiena. Juk pasakyta: „Eikite į visą Pasaulį ir skelbkite Evangeliją.“

Telšių vyskupijos kurijos informacija