Kronika

Pirmąjį Gavėnios sekmadienį Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius lankėsi Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje ir vadovavo Vakarinei valandų liturgijos maldai. Šiemet seminarijos dvasinio ugdymo tikslas – panašėti į Kristų – Kenčiantį tarną.

Homilijoje ganytojas plėtojo Viešpaties tarno temą, plačiau išvystytą pas pranašą Izaiją. Judaizme būta įvairiausių aiškinimų dėl Viešpaties tarno: vieni jį siejo su kolektyviniu dydžiu, kiti manė, jog tai turėtų būti konkretus asmuo, gelbėjantis žmoniją. Viešpaties tarno provaizdyje krikščionys atpažino Viešpatį Jėzų Kristų ir drąsiai tai skelbė.

Vyskupas kalbėjo apie Bažnyčią, kaip istorijoje veikiantį Kristaus kūną, kuris taip pat turi savo žaizdų, kurių negalime ignoruoti. Kartais Bažnyčios žaizdos labai skaudžiai paliečia tikinčiuosius ir juos taip pat sužeidžia. Apie tokius sužeidimus paklaustas vokiečių vyskupų konferencijos pirmininko Georg Bätzing taip atsakė: „Bažnyčią priimu kaip savo šeimą. Iš jos negaliu išstoti ar jos atsižadėti, nes esu su ja susijęs, nes jai esu už daug ką dėkingas, dėl jos ir aš kenčiu bei kartu su ja kenčiu, nes trokštu jai gėrio ir iš vidaus ją trokštu perkeisti“.

Telšių vyskupas priminė tris Bažnyčios būvius – danguje triumfuojančią Bažnyčią, skaistykloje kenčiančią Bažnyčią ir čia, žemėje, kovojančią Bažnyčią. Bėdos prasideda tuomet, kai mes, vietoj to, kad kovotume su pagundomis bei nuodėmėmis, dedamės esą triumfuojančia Bažnyčia. Tuomet kyla puikybė, suklesti klerikalizmas ir nenoras tarnauti. „Triumfas bei pergalė ateina tik po kovos, kančios, pažeminimo bei apleidimo“ – tęsė mintį vyskupas. „Viešpaties tarno pavidalas Senajame Testamente nebuvo aiškus, tačiau su Jėzumi Kristumi jis įgavo konkretų pavidalą, o dabar – Viešpaties tarno istorija tęsiasi Bažnyčioje. Štai popiežius Pranciškus jau beveik dešimtmetį moko visą Bažnyčią atpažinti Kristaus žaizdas ir prie jų prisiliesti atsigręžiant į vargšus, atstumtuosius, ligonius, pabėgėlius... Kaip tu atpažinsi prisikėlusį Kristų, jeigu vengi pamatyti Kristaus ir Bažnyčios žaizdas pasaulyje?“

Pasirodo, kad Viešpaties tarno kančia toliau eina per Bažnyčią, per jos narius, per kiekvieną iš mūsų. Ar prisilietimas prie vargšų ir kenčiančiųjų nėra prisilietimas prie paties Kristaus Kūno, prie Bažnyčios žaizdų, prie kenčiančio Viešpaties tarno kančių?

O kaip tame dalyvauja gamta? Ar teršiamos ir išnaudojamos Dievo kūrinijos šauksmas taip pat nėra dalyvavimas Viešpaties tarno kančioje? Anot apaštalo Pauliaus, kūrinija taip pat tebedūsauja ir tebesikankina, laukdama, kol bus apreikšti Dievo vaikai. Tuomet ir pati kūrinija bus išaukštinta ir pasibaigs jos kančios.

Taigi, matome, kiek čia daug nežinomųjų... Svarbu priimti Dievo pažadą, kad po sunkaus kovos ir sunkumų periodo visgi ateis išaukštinimas ir triumfas. Tie keliautojai, kurie prieš akis mato tikslą, nugali visus kelionės sunkumus ir tą tikslą pasiekia. Viešpats Jėzus yra mums pažadėjęs Šventąją Dvasią, kuri veda į tiesos pilnatvę. Matykime savo gyvenime tikslą, dėl kurio visi sunkumai bus nugalėti.

Po Vakarinės valandų liturgijos maldos vysk. Algirdas vakarieniavo su seminarijos bendruomene bei atskirai susitiko su Vilniaus kunigų seminarijoje studijuojančiais Telšių vyskupijos seminaristais.;

Telšių vyskupijos kurijos informacija