Telšių vyskupija. KU PF Katechetikos katedra

KU Pedagogikos fakulteto Katechetikos katedra įsteigta 1995 m. Katedroje vykdomos dvi naujos programos: Religijos pedagogika ir psichologija (studijų trukmė 4 metai) ir Dvasinio konsultavimo magistrantūros (studijų trukmė 2 metai) programos. Studijų formos yra nuolatinė (dieninė) ir ištęstinė (neakivaizdinė).

Baigus Religijos pedagogikos ir psichologijos pagrindines bakalauro studijas su antra gretutine specializacija yra suteikiamas religijos mokslų bakalauro laipsnis su profesine mokytojo kvalifikacija, kuri suteikia teisę dirbti ne tik tikybos mokytoju, bet ir pagal antrą pedagoginės psichologijos specializaciją pradžios ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, gimnazijose, kolegijose ir aukštesniosiose mokyklose, studijuoti humanitarinių ir socialinių mokslų srities magistrantūrose. Taip pat dirbti Vyskupijos katechetikos, jaunimo ir šeimos centruose. Plataus spektro tikybos mokytojų rengimas atitinka taip pat ir Vatikano II Susirinkimo mintį – ugdyti žmogų, gebantį efektyviai naudotis Šventojo Rašto, filosofijos, teologijos ir religijos mokslais, sugebantį kompetentingai liudyti ir perteikti tikėjimą laikmečio visuomenei. Tikybos mokytojų kvalifikacinis pasirengimas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiantis tikybos pamokų kokybę ir pasirenkamumą.

Baigus Dvasinio konsultavimo magistrantūros studijas suteikiamas religijos mokslų magistro laipsnis. Dvasinio konsultanto specialistai gali profesionaliai dirbti ligoninėse (su ligoniais, išgyvenančiais nepagydomų ligų dramatizmą, mirties akistatą ir pan.), senelių namuose, psichologinės pagalbos centruose, „Caritas“ organizacijose, Maltos ordino pagalbos tarnybose, arkivyskupijų ir vyskupijų šeimų centruose (su sutuoktiniais, išgyvenančiais krizines problemas), bendrojo lavinimo mokyklose (su smurtą ir šeimų dramas išgyvenančiais vaikais), akademinėje sielovadoje, jaunimo organizacijose, priklausomybės ligų gydymo įstaigose. Visur, kur reikalinga dvasinė/psichologinė pagalba žmogui. Taip pat galima tęsti mokslus doktorantūroje.

Jaunuoliams sudarytos sąlygos dalyvauti ERASMUS mainų programoje Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Belgijoje, Italijoje. Tai padeda studentams įgyti naujų kompetencijų bei praktinių įgūdžių, plėsti pasaulėžiūrą. Katechetikos katedros studentai ir dėstytojai turi puikias galimybes naudotis visais informaciniais šaltiniais, sukauptais fakulteto ir katedros bibliotekoje. Projektams, pranešimams, paskaitoms, savarankiškoms studijoms gausu mokslinės ir metodinės literatūros.

Katedroje dirba septyni aukštos kvalifikacijos dėstytojai: vienas profesorius, du docentai, trys lektoriai, vienas asistentas. Keturi dėstytojai yra teologijos mokslų daktarai, vienas bažnytinės teisės daktaras, vienas socialinių mokslų daktaras. Keturi kunigai teologines studijas yra baigę Romos įvairiuose popiežiniuose universitetuose. Katedros dėstytojai dėsto atestuotus teologinius dalykus, yra aktyvūs mokslininkai, dėsto taip pat Telšių kunigų seminarijoje, VDU Teologijos fakultete, nuolat kelia kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje.

Palaikomi ryšiai su Romos popiežinio Laterano universiteto teologijos fakultetu (Italija), Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultetu, Telšių kunigų seminarija, Telšių vyskupijos katechetikos centru, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Klaipėdos miesto ir apskrities švietimo skyriais.

2002 metais katedroje įrengtas metodinis kabinetas – biblioteka. Joje jau sukaupta naujausia religinė, teologinė bei filosofinė literatūra lietuvių ir anglų kalbomis, renkama krikščioniška periodika, magistrantų ir bakalaurų moksliniai darbai.

2004 metais Katechetikos katedros studijų programos yra atestuotos ir pripažintos Vatikano valstybės katalikiško auklėjimo ir studijų kongregacijos.

Dėstytojai ir dėstomieji dalykai

Mons. prof. dr. Arvydas RAMONAS, mob. 8 682 16 645; el. paštas
Bakalauro studijose: Dogminė teologija I, Dogminė teologija II, Orientalinė teologija, Religijos fenomenologija.
Magistrantūros studijose: Teologija ir psichologija, Ligonių sakramentas, Konsultavimo procesas, Konsultavimo praktika, Biblija ir literatūra.
Kun. doc. dr. Vladas GEDGAUDAS, mob. 8 611 02 713; el. paštas
Bakalauro studijose: Fundamentinė teologija, Religijų istorija, Ekumeninė teologija
Magistrantūros studijose: Krikščioniškoji antropologija.
Kun. dr. lekt. Darius TRIJONIS, mob. 8 612 50 073; el. paštas
Bakalauro studijose: Moralinė teologija I, Moralinė teologija II, Krikščioniškosios kultūros istorija
Magistrantūros studijose: Malda ir meditacija dvasiniame konsultavime.
Kan. bažn. t. dr. lekt. Algis GENUTIS, mob. 8 611 25 021; el. paštas
Bakalauro studijose: Bažnytinės teisės pagrindai, Bažnyčios socialinis mokymas.
Kun. teol. lic. lekt. Saulius DAMAŠIUS, mob. 8 687 90 520; el. paštas
Bakalauro studijose: Liturgika, Pastoracinė teologija.
Teol. dr. doc. Remigijus OŽELIS, mob. 8 611 66 517; el. paštas
Bakalauro studijose: Teologijos įvadas, Šv. Rašto įvadas, NT egzegezė, Bioetika.
Magistrantūros studijose: Kaltė ir atleidimas Biblijoje, Gyvybės ir mirties etika.
Eduk. dr. lekt. Vaineta JUŠKIENĖ, mob. 8 612 74 761; el. paštas
Bakalauro studijose: Bažnyčios istorija, Naujasis religingumas, ST egzegezė, Katechetinė pedagoginė praktika, Religinio ugdymo metodika, Religijos edukologija,
Magistrantūros studijose: Asmens religinė raida, Mirties fenomenas religijose.
Kun. teol. lic. Rolandas KARPAVIČIUS, mob. 8 698 17 301; el. paštas
Bakalauro studijose: Dvasingumo teologija.

Studijos

Religijos pedagogika ir psichologija yra dviejų krypčių (religijos ir psichologijos) studijų programa, suteikianti pagrindinę specialybę – tikybos mokytojo ir antrą – psichologijos mokytojo. Religijos pedagogikos programos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos Romos katalikų tikybos mokytoją, orientuotą į šiuolaikinį visapusį asmenybės ugdymą (si) nuolat besikeičiančioje visuomenėje. Rengti tikybos mokytoją, atitinkantį Vatikano II Susirinkimo Bažnyčios mintį ir dvasią, gebantį efektyviai naudotis Šventojo Rašto, filosofijos, teologijos ir religijos mokslais, sugebantį kompetentingai liudyti ir perteikti tikėjimą (doktriną, moralę, papročius) sekuliarizuotos ir vartotojiškos visuomenės terpėje bei gebantį kryptingai integruoti asmeninį krikščionišką gyvenimą su studijomis bei profesine veikla.

Antrosios specializacijos (pedagoginės psichologijos) tikslas yra rengti kvalifikuotus specialistus pedagoginiam darbui, kuris garantuotų didesnę įsidarbinimo galimybę. Pedagoginės psichologijos specializacija sudaro galimybę religijos studijų krypties studentams papildomai įgyti psichologijos mokytojo profesinę kvalifikaciją. Psichologija šiuo metu yra dėstoma daugelyje mokyklų. Šiuo dalyku siekiama padėti moksleiviams įsisąmoninti ir vertinti savo individualumą ir unikalumą, giliau suprasti bendrumus to paties amžiaus jaunuoliams, suteikti moksleiviams žinių juos jaudinančiais psichologijos ir religijos klausimais, mokyti konstruktyviai spręsti asmenines problemas. Neabejotina, kad religijos studijų ir psichologijos studijų derinimas padės būsimiesiems mokytojams sėkmingiau ir efektyviau dėstyti tiek tikybą, tiek psichologiją.

Religijos pedagogika ir psichologijos studijų programa skiriama teoriniams profesiniams pagrindams įgyti bei savarankiškam pedagoginiam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams formuoti.

Dvasinio konsultavimo magistrantūros programos tikslas – parengti dvasinius konsultantus/asistentus, gebančius šiandieniniame pasaulyje konsultuoti dvasinių krizių ir konfliktų, egzistencinių sunkumų bei problemų ištiktus žmones. Į sąvoką „žmonės“ patenka vaikai, jaunimas, susituokusios poros (šeimos), pagyvenę asmenys – tiek pavieniai individai, tiek ir grupės. Tai inovatyvi Lietuvoje, tarpšakinė plečiamoji magistrantūros studijų programa, susiejanti dviejų mokslų – religijos ir psichologijos – pasiekimus, ieškant tikėjimo ir psichologijos fenomenų sąlyčio taškų, galinčių padėti suprasti dvasinę krizę išgyvenančio asmens ypatumus, prognozuoti juos ir padėti juos valdyti. Programos paskirtis - ugdyti magistrantų kompetencijas savarankiškai ir analitiškai pasirenkant įvairius būdus ir, organizuojant kitų žmonių darbą, vykdyti sudėtingą bet labai reikalingą dvasinio konsultavimo/asistavimo darbą, krizes bei įvairias problemas išgyvenančioje visuomenėje. Magistrantai rengiami konsultacinei veiklai sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose sistemose; ši veikla pasižymės dideliu savarankiškumu ir analitiškumu, nes reikės pačiam pasirinkti veiklos būdus ir konsultuoti asmenis bei grupes.

Karjeros galimybės:

Baigus Religijos pedagogikos ir psichologijos pagrindines bakalauro studijas yra suteikiamas religijos mokslų bakalauro laipsnis su profesine mokytojo kvalifikacija, kuri suteikia teisę dirbti ne tik tikybos mokytoju, bet ir pedagoginės psichologijos mokytoju pradžios ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, gimnazijose, kolegijose ir aukštesniosiose mokyklose, studijuoti humanitarinių ir socialinių mokslų srities magistrantūrose. Taip pat dirbti Vyskupijos katechetikos, jaunimo ir šeimos centruose.

Baigus Dvasinio konsultavimo magistrantūros studijas suteikiamas religijos mokslų magistro laipsnis. Programą baigę absolventai visų pirma gali dirbti dvasiniais asistentais ligoninėse pagal pareigybę. Dvasinio konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos religinių bendruomenių organizacijose, parapijinėje veikloje bei visose įstaigose (pvz. „Caritas“, Maltos ordinas, šeimų centrai) kur reikalinga psichologinė ir dvasinė parama. Pagaliau tai gali būti veikla susijusi su įvairiopa pagalba pavyzdžiui prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms, kalinių reintegracija, pabėgėlių socialinė integracija, senų ir vienišų žmonių slauga, neįgalių žmonių globa, dvasinė pagalba socialiniuose vaikų dienos centruose ir t.t. Taip pat galima tęsti mokslus doktorantūroje.

Katedros mokslinė veikla

Katechetikos katedra vykdo mokslinius tyrimus tema „Krikščioniškų vertybių ugdymas šiuolaikinėje visuomenėje“. Projekto tyrimo tikslas – atskleidus krikščioniško religinio ugdymo reikšmę per istorinę patirtį, pateikti šiandieninę krikščionišką vertybių ugdymo metodologiją, integruojančią žmogų į XXI a. visuomenę. Siekiant šio tikslo numatoma spręsti tokius uždavinius: 1) ištirti krikščionies situaciją postmodernioje visuomenėje; 2) atskleisti krikščioniško ugdymo visuomenę integruojančių vertybių link, kaip turinčio 2000 metų istoriją, tęstinumo galimybes XXI amžiuje; 3) nustatyti postmodernių asmenų ir bendruomenių religinio ugdymo poreikius, krikščioniškų vertybių ugdymo perspektyvas; 4) pateikti krikščioniškų vertybių ugdymo šiuolaikinėje visuomenėje metodologiją. Numatomi rezultatai: 1) pagrįsta krikščioniško ugdymo vertybių link reikšmė šiuolaikiniam žmogui ir postmoderniai visuomenei; 2) paskleisti krikščioniško ugdymo XXI a. postmodernūs aspektai.

Analogiškų darbų būklė Lietuvoje (o ir pasaulyje) nėra pakankamai ištirta. Ypatingai universitetinės sielovados sritis yra Europoje, o tame tarpe ir Lietuvoje, nauja. Dabartinė Europa yra post-ideologinė, tad iš naujo bandoma surasti atsakymus į amžinuosius transcendentinius klausimus apie Dievą, pasaulį ir žmogų, apie amžinąsias vertybes bei gyvenimo prasmę. Universitetinė pastoracija, o plačiau kalbant – kultūros pastoracija, leidžia įžvelgti, kad visų mūsų bendras pašaukimas naujojoje Europos Sąjungoje yra ne tautinis, politinis ar ekonominis, o visų pirma kultūrinis. Prie kultūros ugdymo krikščioniškųjų vertybių pagrindu prisideda ir žemiau išvardintos numatytos atlikti studijos: krikščioniškasis ugdymas mokyklose (R. Oželis, V. Juškienė), ekumeninės studijos (A. Ramonas), eschatologijos temos (A. Ramonas), tikėjimo ir mokslo dialogas (A. Ramonas, D. Trijonis), krikščioniškosios sociologijos aktualizavimas (V. Juškienė, R. Oželis), krikščioniškųjų vertybių sklaida jaunimo kultūroje (V. Juškienė, R. Oželis, D. Trijonis).

Katedros vedėjas mons. prof. dr. Arvydas Ramonas yra nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai prie CCEE – Europos Vyskupų Konferencijos Tarybos (Šveicarija): įvairių tarptautinių Bažnyčios ir universitetų bendrų projektų ir renginių dalyvis.

Publikacijos

Išversta ir parengta spaudai: J. Wicks SJ „La divina rivelazione e la sua trasmissione“, Roma, Pontificia Universita Gregoriana, 2002. Vertimo autoriai: Ramonas A. ir Gedgaudas V. (2004) „Dieviškasis apreiškimas ir jo perteikimas“, Klaipėda: KU leidykla.
Oželis R. (2005). Vaikų įkrikščioninimo plėtra Lietuvoje: metodai ir veikos formos. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU leidykla.
Ramonas A. (2006), Sakramentų teologija, Doktrina, istorija, šventimas. Klaipėda: KU leidykla.
Ramonas A. (2007), Le scienze della religione in rapporto alla teologia, Lateranum 73/1, p. 175-191.
Ramonas A. (2007), Bažnyčia ir universitetai Europoje: nauji universitetinės sielovados kontekstai, Tiltai (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas nr. 36. Krikščionybės ir kultūros paralelės. p. 60-73.
Ramonas A. (2006) Doktrina apie Malonę. Klaipėda: KU leidykla.
Ramonas A. (2007), Sakramentų teologija, Doktrina, istorija, šventimas. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai.
Juškienė V. (2007). Katalikiškoji mokykla, kaip edukacinis reiškinys. Tiltai (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas nr. 36. Krikščionybės ir kultūros paralelės. p. 91–112. ISSN 1648-3979.
Trijonis D. (2007), Kai kurių afrikietiškų kultūrų raiška krikščionybėje. Tiltai. (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas Nr. 36. Krikščionybės ir kultūros paralelės. p. 113–128. ISSN 1648-3979.
Oželis R. (2007). Vaikų sakramentinė katechezė. Klaipėda: KU leidykla.
Ramonas A. (2008), Kryžiaus teologija: J. Moltmannas, H. U. von Balthasaras, Logos, Nr. 56, 2008, p. 6-13.
Oželis R. (2008). Vyno gausa vestuvėse Kanoje – eschatologinės gerovės dabar ženklas. Tiltai. (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas Nr. 38. Krikščionybė, kultūra, visuomenė. P. 27–39.
Juškienė, V. (2008). Katalikiškosios gimnazijos Lietuvoje 1918-1940 m.: ugdymo kryptys, turinys, formos. Tiltai. Priedas: Mokslo darbai, 2008, Nr.38, Krikščionybė, kultūra, visuomenė., p. 80-95. ISSN 1648-3979
Gedgaudas V. (2008). Tikėjimo į Dievą Trejybę reikšmė šiandien, Tiltai. Priedas: Mokslo darbai, 2008, Nr.38, Krikščionybė, kultūra, visuomenė. ISSN 1648, p. 149-155.
Gedgaudas V. (2008)., Lotynų apeigos, lotynų ritas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vilnius, XIII t., p. 630-632.
Ramonas A. (2009), Kristologinė ir ekleziologinė vyskupo tarnystės reikšmė. Tiltai (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas nr. 40, Sielovados, kultūros ir mokslo sankirtos, p. 25-36. ISSN 1648-3979.
Ramonas A. (2009), La prospettiva sofiologica dell‘escatologia di S. N. Bulgakov, PATH, Pontificia Academia Theologica, vol. 8, 2009/2, Libreria editrice vaticana, Citta del Vaticano, p. 449-466.
Oželis R. (2009). Visuotinis vandens simbolizmas ir Krikšto vanduo krikščionybės perspektyvoje. Tiltai (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas nr. 40, Sielovados, kultūros ir mokslo sankirtos, p. 159–171. ISSN 1648-3979.
Oželis R. (2009). Paauglių atsakomybės sąsaja su jų turimu Dievo įvaizdžiu. Soter. Nr. 31. P. 97–109.
Juškienė V. (2009). Religinio ugdymo Lietuvoje juridiniai aspektai. Tiltai (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas nr. 40, Sielovados, kultūros ir mokslo sankirtos. p. 195–213. ISSN 1648-3979.
Juškienė, V. (2009). Socio-political conditions for the development of catholic confessional schools in Lithuania in 1918-1940 and 1990-2008. Applied research in health and social sciences: interface and interaction, no. 6(1). p. 34-42. ISSN 1822-33388.
Gedgaudas V. (2009)., Malonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius, XIV t., p. 465-467.
Juškienė V. (2009). Lietuvos katalikiškųjų gimnazijų veiklos 1918 – 1940 m. ir 1990 – 2008 m. pedagoginiai aspektai. Daktaro disertacija. Klaipėda: KU leidykla.
Genutis, A. (2009). Kristaus tikinčiojo teisės ir pareigos Katalikų Bažnyčioje. Tiltai (Humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalas), priedas nr. 40, Sielovados, kultūros ir mokslo sankirtos. p. 50–78. ISSN 1648-3979.
Oželis R. (2010). Sutvirtinamųjų katechezė: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia“ (Apd 1,8). Metodinė knyga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
Oželis R. (2010). Įsiminimo metodas kan. dr. Pranciškaus Ramanausko religinės pedagogikos knygoje „Tikybos pamokos praktikoje“ (1934). Vyskupas, katechetas, katechetų ugdytojas Pranciškus Ramanauskas., p. 207-219.