į pirmą puslapį
  Žemaičių Kalvarijos dekanatas
Alsėdžiai  ▪  Beržoras  ▪  Gegrėnai  ▪  Gintališkė  ▪  Kantaučiai  ▪  Kuliai  ▪  Medingėnai  ▪  Pakutuvėnai  ▪  Plateliai  ▪  Plungė  ▪  Rietavas  ▪  Spraudis  ▪  Stalgėnai  ▪  Šateikiai  ▪  Tverai  ▪  Žemaičių Kalvarija  ▪  Žlibinai

Kulių Šv. vysk. Stanislovo parapija

Liepų 1A, Kuliai, 90371 Plungės r.

Dvasininkai

Aptarnauja klebonas dek. kun. Julius MEŠKAUSKAS ir kun. Arvydas MAČIULIS (Plungė)
Mob. +370 682 84897

Pamaldos

  • Šv. Mišios
    Sekmadieniais 13 val.
    Šiokiadieniais pagal susitarimą
    Šeštadieniais 12 val.
  • Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš šv. Mišias ir šv. Mišių metu bažnyčioje
  • Švč. Sakramento adoracija nepastovu
  • Gavėnios metu
    Kryžiaus kelio pamaldos penktadieniais prieš šv. Mišias 12.30 val.
    „Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais prieš šv. Mišias 12.30 val.
  • Gegužinės pamaldos sekmadieniais po 13 val. šv. Mišių, šiokiadieniais 19 val.
  • Birželinės pamaldos sekmadieniais po 13 val. šv. Mišių, šiokiadieniais 19 val.
  • Rožinis spalio mėn. sekmadieniais po 13 val. šv. Mišių, šiokiadieniais 19 val.
  • Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedami Didįjį šeštadienį 10 val.
  • Marijos valandos (Rarotos) advento sekmadieniais 13 val.

Atlaidai ir šventės

Švč. M. Marijos Škaplierinės atlaidai – liepos 16 d. (keliami į sekmadienį)

Parapijos teritorija

...

Parapijoje veikia grupės ir organizacijos:

Ministrantai, parapijos choras, Caritas; vaikų rengimo Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui rupės; Gyvojo Rožinio draugija.

Kreipkitės į parapijos raštinę. Laukiame Jūsų!

Dėkojame už aukas ir paramą

Pavadinimas Kulių Šv. vysk. Stanislovo parapija
Adresas Plungės r. sav. Kulių mstl.
Juridinio asmens kodas 191277129
Bankas DNB
A. s. LT55 4010 0430 0042 7351

Apie bažnyčią ir parapiją

Kuliai – miestelis Plungės rajone, į pietvakarius nuo Plungės, pakeliui į Gargždus. Miestelis išsidėstęs dešiniajame Alanto upės krante, kur į jį įteka Lenkėnio upelis. Seniūnijos centras, stovi Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (pastatyta 1900 m.), kapinių koplyčia, vidurinė mokykla.

Pirmą kartą Kuliai paminėti 1253 metais. 1644 m. miestelyje pastatyta Kulių bažnyčia. Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Gyventojai dar prieš spaudos draudimą daug skaitė iš lietuviškų maldaknygių. Gilų pėdsaką Kuliuose paliko 1898-1901 m. vikaravęs kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Kuliuose jis redagavo „Tėvynės sargą“, rašė „Pragiedrulius“. Tuomet Kuliai tapo lietuvybės centru.

XVIII a. Kuliai priklausė vienuoliams jėzuitams. 1896 m. Kulių klebonas Vincentas Jarulaitis su kunigaikščiu Mykolu Oginskiu ir parapijiečiais pradėjo rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statyba pagal švedų architekto K. Straudmano projektą. 1897 m. prasidėjus statybai, senoji medinė bažnyčia buvo nugriauta, o pamaldos po to kurį laiką vykdavo kapų koplyčioje, kurioje buvo vienas altorius. Plytos būsimai bažnyčiai buvo daromos rankiniu būdu laikinai įrengtoje plytinėje. Medieną bažnyčios statybai padovanojo grafas Mykolas Oginskis.

Šventovė buvo statoma ir įrenginėjama parapijiečių lėšomis. Architekto K. E. Strandmanno suprojektuota klasicistinio stiliaus bažnyčia parapijai nepatiko, todėl, vyskupui leidus, pristatytas istorizmo stiliaus bokštas, kurio projekte nebuvo numatyta. Pagrindiniai bažnyčios statybos darbai buvo užbaigti 1900 m., bet bažnyčios įrengimo darbai ir po to dar tęsėsi. 1918 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.

Bažnyčia klasicistinė, tinkuoto mūro su šešių kolonų portiku pagrindiniame fasade, vainikuojamu trikampio frontono. Dorėninį orderį imituojantis antablementas juosia visą bažnyčią. Virš frontono – istorizmo stiliaus bokštas, kuris projekte nebuvo numatytas. Bažnyčia yra stačiakampio tūrio halė. Interjero erdvė suskaidyta stačiakampiais masyviais pilioriais, dalijančiais vidaus erdvę į tris navas, jas dengia dekoruotos skliautinės lubos. Skliautų nerviūros ir jų sankirtos paryškintos ornamentuotais bordiūrais. Ornamentais dekoruotos ir bažnyčios sienos su piliastrais bei pilioriais. Prie bažnyčios architektūros priderinta plytų mūro ažūrinė šventoriaus tvora. Trijų dalių šventoriaus vartai atkartoja bažnyčios fasado formas. Šventoriuje stovi medinė penkiakampė varpinė. Kulių bažnyčia yra profesionaliosios mūrinės istorizmo architektūros pavyzdys.

aukštyn