į pirmą puslapį

Kronika

2011 m. Didysis Tridienis ir šv. Velykos Telšių vyskupijoje
Paskelbta: 2011-04-27 17:38:48

DIDYSIS KETVIRTADIENIS – BALANDŽIO 21 d.

Š. m. balandžio 21 d. – Didįjį Ketvirtadienį 10 val. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos aulėje vyko Telšių vyskupijos kunigų susirinkimas. Susirinkimo pradėjo Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Jis pasveikino susirinkusius dvasininkus su jų kaip kunigų gimtadieniu ir vadovavo bendrai rytmetinei maldai. Po įžangos ir maldų susirinkusiesiems kalbėjo Telšių kunigų seminarijos vicerektorius kun. teol. lic. V. Ačas. Pranešime lektorius kalbėjo apie naujosios evangelizacijos Bažnyčioje prigimtį bei svarbą, jos šaltinius bei metodus. Kunigas kalbėjo: „Šiandien, kada visi susirinkome padėkoti Viešpačiui už kunigystės dovaną, mūsų Vyskupas panoro, kad prieš atnaujindami kunigiškuosius pažadus, prisimintume trumpam, kam kiekvienas iš mūsų esame pašaukti. O šis pašaukimas labai gražiai atsispindi paties prisikėlusio Jėzaus apaštalams ištartuose žodžiuose: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19-20). Šis Viešpaties kvietimas ypač turėtų suskambėti mūsų širdyse, kai žinome, jog netrukus minėsime 600 metų žemaičių krikšto jubiliejų. Iš tiesų, atsimindami taip svarbų mums įvykį, tuos Dievo pasiųstus žmones, dėl kurių šiandien galime save vadinti tikinčiais ir amžinojo gyvenimo dalininkais, turėtume kiekvienas iš mūsų pirmiausia Viešpačiui dėkoti ir klausti, kaip galėtume pasistengti, kad Jėzaus mums patikėta misija įgytų pagreitį mūsų parapijiečių, mūsų Vyskupijos, visos Lietuvos ir viso pasaulio žmonių tarpe. Ypač aktualu šiandien kelti šį klausimą, kai labai aiškiai juntame, kaip sekuliarizuota kultūra vis labiau skverbiasi ir žeidžia mūsų visuomenę, išprovokuodama šeimos ir pašaukimų krizę, skatindama užsidaryti savyje, vangiai žvelgti į ateitį ir sumenkinti misijos galią. Tuo tarpu, žinome, kad nuolat besikeičiančiame pasaulyje žmonės ieško priežasčių džiaugtis ir viltis.

O juk pirminis Bažnyčios uždavinys ir yra perduoti žmonijai džiaugsmą ir viltį, kylančią iš tikėjimo, vadovaujant Šventajai Dvasiai perteikti gyvenimą Kristuje, paskelbti neprilygstamą Evangelijos Žinią, jog Jėzus mirė ir prisikėlė dėl žmonijos išganymo.

Dievo tarnas popiežius Paulius VI apaštaliniame paraginime Evangelii nuntiandi toliaregiškai pastebėjo, kad Evangelijos skelbimas skirtas ne tik tiems, kurie nieko nėra girdėję apie Jėzų Kristų, arba vaikams, „tačiau dėl šiandien egzistuojančio nukrikščionėjimo jo nemažiau reikia ir daugybei žmonių, kurie, nors pakrikštyti, gyvena visiškai anapus krikščioniškojo gyvenimo ribų, taip pat paprastiems žmonėms, turintiems tam tikrą tikėjimą, bet menkai išmanantiems jo pagrindus, intelektualams, jaučiantiems poreikį pažinti Jėzų Kristų kitoje šviesoje negu iš vaikystėje gauto mokymo, ir galiausiai daugeliui kitų“ (Nr. 52). Paulius VI, galvodamas apie nutolusius nuo tikėjimo, priduria, jog Bažnyčia „turi nuolat ieškoti tinkamų priemonių ir atitinkamos kalbos“, skelbdama Dievo apreiškimą ir tikėjimą Jėzumi Kristumi.

Popiežius Benediktas XVI dokumente Ubicumque et semper, rašo: manau, reikia pasiūlyti adekvačių atsakymų, kad visa Bažnyčia, atsinaujindama Šventojoje Dvasioje, dabartiniame pasaulyje įgytų naują misijų postūmį, galintį sužadinti naująją evangelizaciją. Skirtingos situacijos reikalauja atidaus sprendimo: kalbėti apie „naująją evangelizaciją“ nereiškia ieškoti vienos tiesos tinkamos visoms situacijoms. Pirmasis uždavinys yra leistis veikiamiems Prisikėlusiojo Dvasios, kuri lydi Evangelijos skelbėjus ir atveria klausytojų širdis. O Evangelijos Žodžiui ypač reikia nuoširdžios Dievo patirties

Benediktas XVI pradėdamas Romos Vyskupo tarnystę kalbėjo: "Nieko nėra nuostabiau, kaip būti paliestiems Kristaus [...]. Nieko nėra nuostabiau kaip pažinti Jį ir perteikti kitiems draugystę su Juo". Taigi egzistuoja ryšys tarp to, ką patiriame gražaus asmeniškai susitikdami su Kristumi, ir džiaugsmo perduoti šią patirtį kitiems. Apreiškimo „sakramentinės logikos“ galia kiekviena gyvenimo aplinkybė, tarpusavio ryšys susitinkant su Kristumi yra tarsi sakramentas. Tikintis žmogus, sužavėtas susitikimo su Kristumi grožio, pasitelkęs savo charizmą, perduoda šį grožį įvairiais savo egzistencijos momentais reikšdamas jausmus, dirbdamas, ilsėdamasis, būtent ten, kur vyksta išganymo dialogas su Prisikėlusiuoju. Taip kiekvienas tikintysis gali įvairiais kasdienio gyvenimo momentais bet kokiu metu vyrus ir moteris kviesti į susitikimą su Prisikėlusiuoju bažnytinėje bendruomenėje: „Ateikite ir pamatysite“ (Jn 1, 39). Ir tai yra būdas, kuriuo kiekvienam paskiram laisve besinaudojančiam žmogui yra užtikrinta galimybė Šventosios Dvasios galia sutikti Prisikėlusįjį, priimti tikėjimo malonę ir išganymo dovaną. Ši veikla atskleidžia krikščioniškosios misijos universalumą ir esmę

Vadinasi, mes dvasininkai, atsakingi už savo ganomuosius, pirmiausia, turime stengtis ieškoti, kaip savo parapijiečiams įskiepyti supratimą, jog jie kiekvienas iš esmės yra misionieriai, jog būti krikščionimi reiškia būti misionieriumi asmeniškai. Kiekvienu metu krikščionis yra asmeniškai pašauktas įgyvendinti savo misiją. Nėra dviejų tipų krikščionių: tų, kurie dėl savęs, ir tų, kurie dėl kitų. Būti krikščionimi reiškia turėti tą patį, kas būdinga kiekvieno krikščionio prigimčiai, net jei ir kiekvienas turi atlikti skirtingas užduotis. Kiekvieno krikščionio prigimtis iš esmės yra skleisti misiją, t. y. kitiems perteikti Evangelijos Žinią, todėl Popiežius Benediktas XVI 2007 m. pasaulinės misijos dienos proga kreipdamasis į viso pasaulio tikinčiuosius pabrėžė, kaip svarbu visoms dalinėms bažnyčioms ir kiekvienam tikinčiajam sąmoningai prisidėti prie misijos veiklos atremiant įvairius sunkius mūsų laiko iššūkius. Popiežius sakė: „Brangūs broliai ir seserys, Kristaus patikėta apaštalams misijos pasiuntinybė tikrai įtraukia mus visus. [...] Be abejo, yra pasikeitusios žmonijos gyvenimo sąlygos, ypač nuo Vatikano II susirinkimo, paskutiniaisiais dešimtmečiais buvo labai pasistengta, kad išplistų Evangelija. Vis dėlto dar daug lieka padaryti, kad būtų galima atsakyti į kvietimą misijai, kurį Viešpats nepaliaujami kreipia į kiekvieną pakrikštytąjį“. Toliau Popiežius, plačiau komentuodamas kiekvieno atsakomybę evangelizacijos darbe, aiškina: „Kiekviena krikščionių bendruomenė gimsta misionieriška, ir būtent drąsa evangelizuoti vertinama tikinčiųjų meilė Viešpačiui. Galime sakyti, kad paskiriems tikintiesiems nėra daugiau kalbama paprasčiausiai apie bendradarbiavimą evangelizacijos veikloje, bet apie tai, kad jie patys turi jaustis pagrindiniais veikėjais, atsakingais už Bažnyčios misiją“. Kiekvienas tikintysis negali likti abejingas Bažnyčios evangelizacinės misijos akivaizdoje, turi ieškoti būdų perduoti kitiems gyvą viltį. Kristaus Dvasia skatina kiekvieną žmogų atsakingai naudotis savo laisve ir reikalauja asmeninio liudijimo. Neįmanoma įsivaizduoti, kad žmogus gali priimti Dievo Žodį ir tarnauti Karalystei, netapdamas jos liudytoju – neskelbdamas kitiems. Vadinasi, pats krikščionio gyvenimas yra pašaukimas misijai. Kiekviena aplinkybė, susitikimas yra ne kas kita, kaip „tarsi sakramentas“, per kurį Jėzaus Dvasia kviečia kiekvieną krikščionį įsilieti į Tėvo, kuris kuria kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos istoriją, paveikslą. Pats gyvenimas kaip pašaukimas yra svarbesnis nei pašaukimas specifiniam gyvenimo statusui. Kiekvienoje gyvenimo situacijoje Trejybėje Vienas Dievas atsiduoda mums ir kviečia mus daryti taip, kad visas mūsų gyvenimas taptų gyva, šventa, Dievui patinkančia auka, kaip dvasinis Dievo garbinimas (Plg. Rm 12,1). Kiekvienas krikščionis yra pašauktas (pašaukimas)įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis prisiimti pareigą – dovanodamas save skleisti Dievo karalystę (misija), galutinę istorijos ir kiekvienos istorijos prasmę, kurią „jau“ atskleidė Kristaus istorija „ir dar ne visiškai“ kiekvieno žmogaus asmeninė istorija, ji slypi kaip garantas Bažnyčios paslaptyje. Kiekvienas tikintysis, paveiktas asmeninio susitikimo su Kristumi grožio, įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis yra siunčiamas perteikti Evangelijos Žinią visam pasauliui, kuris „yra žmonių giminės istorijos scena, paženklinta jos pastangų, pralaimėjimų ir pergalių.

Ir nenorėdamas užtęsti ilgiau šios kalbos, nes žinau, kad dar kai kurie norėsime atsilikti Išpažintį, baigiu ištrauka iš Apaštalų darbų: „Paulius naktį turėjo regėjimą: jam pasirodė makedonietis, kuris maldavo: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“ Po šio regėjimo mes nedelsdami nutarėme keliauti į Makedoniją, įsitikinę, jog Dievas mus pašaukė skelbti jiems Evangelijos“ (Apd 16, 9-10). Įsigilinę į šią Šventojo Rašto ištrauką turėtume klausti: Argi ištraukoje minimas makedonietis nėra kiekvieno žmogaus figūra, kuris galbūt kartais ir tam tikra maištingumo ar priešiškumo forma nenustoja šauktis mūsų pagalbos? O mes, tik iš Dievo malonės pažinę Prisikėlusįjį ir Šventosios Dvasios galia tapę Dievo tautos gyva dalimi, argi girdėdami aplinkinių šauksmą nesiskubinsime jiems padėti, žinodami, jog tai paties Dievo šauksmas, įkvepiantis evangelizuoti? Ir „vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!” (1Kor 9, 16).

Po konferencijos Telšių katedroje 11 val. Telšių ganytojas su savo bendradarbiais kunigais laikė šv. Mišias, kurių metu buvo pašventinti šv. aliejai: chrizma, katechumenų ir ligonių aliejai. Šv. Mišių įžangoje Telšių vyskupas kalbėjo apie kunigo misiją šių dienų pasaulyje apie tai, jog kunigai laikydami šv. Mišias kasdien, net ir tada kai tuščia bažnyčia, meldžiasi už Dievo tautą ir savo malda lydi visus Bažnyčios narius. Pamokslą šv. Mišiose pasakė Palangos dekanato dekanas ir šios parapijos klebonas, Telšių vyskupijos tribunolo oficiolas kun. bažn. t. dr. M. Venskus. Jis kalbėjo apie kunigo misiją šių dienų pasaulyje, apie kunigo dalyvavimą žmonių gyvenime – jų skausmuose, džiaugsmuose netektyse ir atradimuose. Kunigo uždavinys šiame pasaulyje būti taikos, dvasinių vertybių nešėju ir liudytoju. Šią misiją kiekvienas kunigas gauna šventimų metu ir vyskupo siuntimu. Pamokslininkas kvietė kunigus dėkoti už kunigystės dovaną, o gausiai susirikusius tikinčiuosius nuolat melstis už savo kunigus. Taip pat buvo prisimintas Dievo tarnas pop. Jonas Paulius II, kuris savo pontifikato metais kiekvienam Didžiajam Ketvirtadieniui parašydavo laiškus kunigams. Pirmajame 1979 m. jo parašytame laiške buvo išryškinti kunigo misijos šiame pasaulyje svarba ir būtinumas, pamokslininkas kalbėjo, jog prieš daugiau kaip 30 metų parašytas laiškas lygiai taip aktualus ir šiandien. Šv. Mišių pabaigoje Telšių ganytojas linkėjo kunigams ir tikintiesiems iš naujo atrasti Kristų didžiųjų dienų ir šv. Velykų šviesoje.

Telšių vyskupas J. Boruta SJ Didžiojo Ketvirtadienio vakaro Paskutinės Vakarienės šv. Mišioms vadovavo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Telšių katedroje vakaro šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. J. Šiurys...

DIDYSIS PENKTADIENIS – BALANDŽIO 22 d.

Didžiojo Penktadienio rytą Telšių vyskupas J. Boruta SJ lankė Telšių ligoninėje besigydančius žmonės. Linkėjo jiems sveikatos bei vienytis su Kristumi savo ligomis ir kančia, aukojant savo negalias už pasaulio išganymą. Ganytojas sveikino su šv. Velykomis ir linkėjo Kristaus prisikėlimo džiaugsmo.

Didžiojo Penktadienio popietę gausus tikinčių būrys rinkosi prie Telšių Mažosios bažnytėlės nuo kurios 16 val. Telšių miesto gatvėmis buvo einamas Kryžiaus Kelias. Kryžiaus keliui vadovavo Telšių ganytojas J. Boruta SJ. Pradėdamas Kryžiaus kelią Telšių vyskupas priminė susirinkusiesiems apie šv. Alfonsą Liguori, kaip didelį Dievo mylėtoją ir švento gyvenimo vyrą. Vyskupas kvietė keliaujant Kryžiaus keliu mokytis vis labiau pasitikėti Viešpačiu ir taip vis kantriau nešti savo gyvenimo kryžius. Apmąstant Kristaus kančią medinį kryžių visada nešė Telšių ganytojas, o jam padėjo vis besikeičiančios tikinčiųjų grupės. Kryžių nešė Telšių miesto vidurinių mokyklų bei gimnazijų mokiniai, Telšių miesto savivaldybės administracijos, policijos atstovai, Caritas, Šeimos centro ir kitų organizacijų darbuotojai ir savanoriai, kryžių nešė ir dvasininkai bei seminaristai. Kryžiaus kelyje buvo skaitomi apmąstymai, giedamos Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmės. Po Kryžiaus Kelio Telšių Katedroje vyko Kryžiaus pagerbimo pamaldos, kurioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Po Kančios istorijos Vyskupas sakė pamokslą, kuriame kalbėjo apie Dievo meilę žmogui ir troškimą savo kūrinį išganyti.

Pamaldoms baigiantis šv. Sakramentas monstrancijoje buvo nuneštas į Kristaus kapą, įrengtą antrajame Katedros aukšte, prie kurio tikintieji buvo kviečiami budėti ir melstis iki Didžiojo Šeštadienio pavakarės.

DIDYSIS ŠEŠTADIENIS – BALANDŽIO 23 d.

Didžiojo Šeštadienio rytą Telšių Katedroje Telšių ganytojas J. Boruta SJ katechumenų aliejumi patepė 10 katechumenų, kurie visus metus ruošėsi Krikšto priėmimui ir buvo pakrikštyti per Didžiojo Šeštadienio Velyknakčio pamaldas. Po šių apeigų Telšių vyskupas kartu su Telšių vyskupijos kurijos kancleriu kan. R. Saunoriumi išvyko lankyti Telšių vyskupijos parapijų ir susitikti su prie Kristaus kapo budinčiais ir Žemaičių Kalvarijos kalnus giedančiais tikinčiaisiais. Taip pat kita Telšių vyskupijos puse važiavo ir parapijose tikinčiuosius lankę bei su Kristaus prisikėlimu sveikino Telšių vyskupo generalvikaras prel. J. Šiurys bei kartu važiavęs Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris kan. D. Gatautas. Vykusieji sveikino tikinčiuosius ir jiems perdavė Telšių ganytojo velykinį sveikinimą, kuriame išsamiai papasakota Žemaičių krikšto įvykusio beveik prieš 600 metų, aplinkybės.

21 val. Telšių Katedroje vyko Velyknakčio pamaldos, kurioms vadovavo Telšių ganytojas J. Boruta SJ. Pamaldų metu Katedros šventiruje buvo pašventinta ugnis, uždegta velykinė žvakė, skaitomas Šv. Raštas ir pakrikštyti 10 katechumenų, kurie krikštui ruošėsi visus metus, atlikdami metinę katechezę. Pamaldų metu giedojo Telšių muzikos mokyklos mokytojų choras, o Vyskupo velykinį sveikinimą tikintiesiems perskaitė Telšių vyskupijos kurijos vicekancleris kan. D. Gatautas. Šiemet Telšių ganytojas J. Boruta SJ sveikindamas tikinčiuosius, kvietė įsimąstyti į Krikšto svarbą ir išsamiai priminė Žemaičių krikšto 1413 – 1417 metais istoriją ir aplinkybes bei linkėjo džiaugsmingai išgyventi tikrojo prisikėlimo dvasią kartu su prisikėlusiu Kristumi.

PIRMOJI ŠV. VELYKŲ DIENA – BALANDŽIO 24 d.

Pirmosios Velykų dienos rytą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje ryto šv. Mišioms vadovavo Telšių ganytojas J. Boruta SJ. Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas.

Tą pačią dieną Telšių ganytojas 12 val. meldėsi kartu su Palangos tikinčiais, juos sveikino sulaukus šv. Velykų, meldėsi už Palangos parapiją ir visą dekanatą.

Telšių Katedroje Velykų ryto šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. dr. J. Šiurys. Giedojo Katedros didysis sumos choras. Vyskupo velykinį sveikinimą tikintiesiems skaitė Telšių Katedros parapijos administratorius kun. T. Šeputis. Po šv. Mišių vyko eucharistinė procesija, chorui giedant talkino Telšių muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, vadovaujamas p. Surplio. Po pamaldų gausiai susirinkusius tikinčiuosius pasveikino ir visiems padėkojo prel. J. Šiurys, o pamaldų dalyvius į namus nuotaikingai palydėjo pučiamųjų orkestro grojamas maršas.

ANTROJI ŠV. VELYKŲ DIENA – BALANDŽIO 25 d.

Antrosios Velykų dienos rytą 10 val. Rainių koplyčioje buvo laikomos šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Rainiai yra netoli Telšių. Šioje vietoje sovietai pirmosios sovietų okupacijos metu nužudė nemažą būrį patriotiškai nusiteikusių visiškai nekaltų žemaičių. Telšių ganytojo rūpesčių ši ir visos Telšių vyskupijos koplyčios yra apdovanotos atlaidais, kuriuos tikintieji gali gauti melsdamiesi tokiose koplyčiose antrąją šv. Velykų dieną. Mirtis į susitikimas su Viešpačiu, todėl kapinėse svarbu melstis Velykų laikotarpyje primenant tikintiesiems, kad mes visi keliaujame į amžinąsias Velykas. Vyskupas Rainių kankinių pavyzdį pristatė kaip tikrų, neiždavusių amžinųjų vertybių patriotų ir tikinčiųjų. Šiemet antrąją šv. Velykų dieną šioje ir kitose vyskupijos koplyčiose Telšių ganytojo iniciatyva ir paraginimu laikytos šv. Mišios Telšių vyskupijoje taps gražia ir labai prasminga tradicija.

Antrąją Velykų dienos – šv. Morkaus dienos vakarą 18 val. Telšių vyskupas J. Boruta SJ vadovavo šv. Morkaus procesijai, kurios metu buvo giedama Visų šventųjų litanija, o penkiose vietose prie kryžių Katedros šventoriuje ir Telšių kurijos teritorijoje buvo meldžiama gero derliaus, žemdirbiams palaimos, reikiamo lietaus bei tikėjimo malonės. Po procesijos Telšių ganytojas vadovavo šv. Mišioms, Mišių metu Telšių vyskupijos kurijos sekretorius kun. M. Ramanauskas perskaitė tikintiesiems Telšių vyskupo velykinį sveikinimą.

Tokios nuostabios pilnos malonės, gamtos grožio ir maldos buvo šių metų Didžiojo Tridienio ir pirmosios Velykų dienos Telšių vyskupijoje.

Telšių vyskupijos kurija

aukštyn
TELŠIŲ VYSKUPIJOS KURIJOS REKVIZITAI: Pavadinimas/Beneficiary Account Name: Telšių vyskupijos kurija
Sąskaitos numeris/Beneficiary Account Number: LT73 4010 0428 0001 1641
JA kodas/Beneficiary code: 191270864
Adresas/Beneficiary Address: Katedros a. 5, LT-87131, Telšiai, Lithuania
Banko pavadinimas/Bank Name: LUMINOR bank
Banko SWIFT kodas/Bank SWIFT code: AGBLLT2X
Banko adresas/Bank address: Konstitucijos pr. 21A, LT-03601 Vilnius, Lithuania

Tel.: (8 444) 60 636
Faks.: (8 444) 52 300


El. paštas:
Interneto svetainė: www.telsiuvyskupija.lt


Sekite mus Facebook paskyroje: