į pirmą puslapį

Kronika

A†A kun. Petras GIRČIUS (1923-1949-2016)
Paskelbta: 2016-09-27 19:12:02

2016 m. rugsėjo 22 d. mirė Šilutės Šventojo Kryžiaus parapijos rezidentas kunigas jubiliatas Petras Girčius. Laidotuvių šv. Mišios už velionį buvo aukojamos rugsėjo 24 d., šeštadienį, 13 val. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Šventąsias Mišias aukojo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo 14 kunigų, liturgijoje patarnavo du diakonai. Šventosiose Mišiose dalyvavo nemažas būrys tikinčiųjų bei mirusiojo kunigo giminaičiai.

Šventųjų Mišių pradžioje vyskupas pakvietė visus melstis už į amžinybę išėjusį kunigą, ir taip pat priminė svarbią intenciją – melstis už naujus pašaukimus į kunigystę. Sakydamas pamokslą vyskupas priminė velionio nueitą gyvenimo kelią.

Būsimasis kunigas gimė 1923 m. liepos mėn. 16 d. Švėkšnos parapijoje. 1943 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją. 1944 m. rudenį išvyko Vokietiją ir Eichšteto kunigų seminarijoje tęsė filosofijos studijas. Nuo 1945 m. rudens gyveno Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje ir studijavo teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1949 m. kovo 12 d. Laterano Šv. Jono bazilikoje arkivyskupas Luigi Traglia įšventino Petrą Girčių kunigu.

Iki 1951 m. vasario mėnesio gyveno Šv. Kazimiero kolegijoje ir padėjo pastoracijoje Romoje ir apylinkėse. 1951 m. išvyko į Vokietiją, iš pradžių ėjo kapeliono pareigas Vasario 16-osios gimnazijoje, kur dėstė tikybą ir lotynų kalbą, patarnavo pabėgėlių stovyklose, rūpinosi Vokietijoje gyvenančių lietuvių sielovada. Po keturių dešimtmečių darbo Vokietijoje, 1992 m. kun. Petras Girčius grįžo Lietuvą ir apsigyveno Telšiuose. Buvo paskirtas dėstytoju kunigų seminarijoje. Pablogėjus sveikatai paskirtas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos rezidentu, kur gyveno iki mirties.
Vyskupas taip pat kalbėjo apie kunigo Petro didžiulį troškimą, net ir silpstant regėjimui aukoti Šventąsias Mišias, o kai dėl sveikatos to padaryti jau nebegalėjo jam kartą savaitėje Šventąją Komuniją į jo namus atnešdavo Šilutės parapijos kunigai. Vyskupas kalbėjo apie būtinybę stiprintis Eucharistija kuo dažniau, nes ta Gyvenimo Duona suteikia jėgų ir gyvenime, ir ligoje. Pamokslininkas priminė sovietinius laikus, kai ligoninėse gulintiems ligoniams nebuvo galima suteikti dvasinių patarnavimų, nes to meto valdžia pavydėjo žmonėms ir žemiškosios, ir amžinosios laimės. Ganytojas ragino laidotuvių dalyvius branginti ryšį su Viešpačiu – ir Šventąsias Mišias, ir Eucharistiją, ir Ligonių patemimo sakramentą. Žmogui reikia stiprybės gyvenimo kelionėje ir velionio pavyzdžiu, tos stiprybės esame pakviesti semtis iš Eucharistijos.

Po Šventųjų Mišių mirusiojo kunigo žemiškieji palaikai atgulė Šilutės naujosiose kapinėse, kur jis palaidotas šalia savo artimųjų.

Amžinąjį atilsį duok mirusiam kunigui Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia!

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

aukštyn